- čiuika
- ×čiùika (l. czujka) sf. (1) 1. rudinė, milinė: Jis dar turi senovinę čiùiką Pun. Su čiuika apsiklėstusi M.Valanč. Piemenį apvilko čiuikelè ir išleidė ganytų Sv. 2. menk. jauna mergaitė, piemenė: Ne čiùikos dainiuo[ja] – užaugusios moteriškos Pln. Tos čiùikos kleguo[ja] (dainuoja) – biauru klausyties Pln. 3. BzF105 paleistuvė.
Dictionary of the Lithuanian Language.